Lietuvoje projekto “Vaikų trauminės patirties įvertinimo ir intervencijos (TF-CBT) metodikų diegimas Lietuvoje” įgyvendinimo metu validuotos įvairios vaikų trauminės patirties ir su ja susijusių simptomų (pavyzdžiui, potrauminio streso, disociacijos, depresiškumo) įvertinimo metodikos, taip pat patikrintas į traumą fokusuotos kognityvinės elgesio terapijos (TF-KET) efektyvumas sergančių vaikų (klinikinėje) imtyje. Rezultatai patvirtino, kad metodikas galima naudoti Lietuvoje, o TF-KET reikšmingai sumažina potrauminio streso simptomus bei potraumines kognicijas.

 

2024 m. kovo 28 d. VšĮ Smart Health DIH, Viešoji Įstaiga Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros Klinikos ir UAB Vadybos ir Psichologijos Institutas užbaigė bendradarbiavimą įgyvendinant EEE finansinių mechanizmų finansuojamą projektą “Vaikų trauminės patirties įvertinimo ir intervencijos (TF-CBT) metodikų diegimas Lietuvoje”.

 

Projekto tikslas – validuoti Lietuvoje 10-17 metų vaikų trauminio patyrimo įvertinimo bei tėvams / globėjams ir vaikams skirtos į traumą fokusuotos kognityvinės-elgesio terapijos (TF-KET) metodiką, sukurti jos skaitmeninį sprendimą ir jį išbandyti Lietuvoje.

 

Ši metodika - kompleksinio traumų vertinimo ir traumų intervencijos instrumentas, (Į traumą fokusuota kognityvinė elgesio terapija (angl. Trauma Focused Cognitive Behavior Therapy (TF-CBT), kuris yra įrodymais pagrįstas bendras vaiko ir tėvų/globėjų psichoterapijos modelis, skirtas vaikams ir paaugliams, kurie patiria kliniškai reikšmingų emocinių ir elgesio sunkumų, susijusių su trauminiais gyvenimo įvykiais.

 

Projekto metu buvo atlikti moksliniai tyrimai, buvo naudoti analitinis – skerspjūvio ir tęstinio tyrimo metodai.

 

Taikant analitinį – skerspjūvio metodą, buvo apklausti 133 vaikai. Iš 133 tyrimo dalyvių, 50 dalyvių tirti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriuje. Kiti 83 tyrimo dalyviai buvo apklausti Lietuvos mokyklose.

 

Taikant tęstinio tyrimo metodą, dalyvavo 23 tyrimo dalyviai iš 50 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus.

 

Tyrime dalyvavo vaikai nuo 10 m. iki 17 m.

 

Rezultatai parodė, kad vaikų psichiatrijos skyriuje gydomi vaikai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo vaikų bendrojoje populiacijoje pagal vaikystės traumų patirtis, įskaitant emocinį, fizinį smurtą, emocinę ir fizinę nepriežiūrą.

 

Tai reiškia, kad vaikų psichologinės traumos yra stiprus rizikos veiksnys, signalizuojantis apie galimas neigiamas pasekmes psichikos sveikatai ir galintis sukelti arba sustiprinti įvairius vaikų emocinius ir elgesio sunkumus.

 

Rezultatai atskleidė reikšmingus klinikinės ir neklinikinės imties potrauminio streso simptomų skirtumus. Įdomu, kad jei vaikai iš ne klinikinės imties buvo patyrę 2 ir daugiau traumuojančių patirčių, jų potrauminio streso simptomai buvo panašūs kaip gydomų vaikų. Tai reiškia, kad dalis traumas patyrusių vaikų Lietuvoje negauna pagalbos, nors jiems pasireiškia potrauminio streso simptomai.

 

Rezultatai taip pat atskleidė reikšmingus klinikinės ir neklinikinės imties disociacijos simptomų skirtumus. Tačiau reikšmingų disociacijos skirtumų tarp klinikinės ir neklinikinės imties vaikų, patyrusių daugiau nei vieną trauminį įvykį, nenustatyta. Tai reiškia, kad daliai traumas patyrusių vaikų Lietuvoje pasireiškia disociacijos simptomai, bet vaikai nėra gydomi.

 

Projekto įgyvendinimo metu validuotos įvairios vaikų trauminės patirties ir su ja susijusių simptomų (pavyzdžiui, potrauminio streso, disociacijos, depresiškumo) įvertinimo metodikos, taip pat patikrintas į traumą fokusuotos kognityvinės elgesio terapijos (TF-KET) efektyvumas sergančių vaikų (klinikinėje) imtyje. Rezultatai patvirtino, kad metodikas galima naudoti Lietuvoje, o TF-KET reikšmingai sumažina potrauminio streso simptomus bei potraumines kognicijas.

 

„Apskritai, šio tyrimo rezultatai rodo, kad vaikų sveikatos priežiūros ir vaiko gerovės politikos formuotojai ir specialistai turėtų skubiai atkreipti dėmesį į vaikų psicho-traumatizacijos grėsmes, savalaikio vaikų trauminės patirties įvertinimo svarbą ir imtis stebėsenos bei tinkamos intervencijos užtikrinimo veiksmų, gerinant vaikų psichikos sveikatą“ – teigia prof. dr. Aistė Diržytė, projekto tyrėja ir UAB Vadybos ir psichologijos instituto direktorė.

 

Projekto metu buvo apmokyta 140 specialistų, kurie įgavo naujų žinių apie vaikų į traumą fokusuotos kognityvinės elgesio terapijos metodiką ir iš kurių 111 įgautas žinias patikrino atlikę testą ir gavę pažymėjimus

 

Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšomis.

 

Paramos lėšos siekia 223 609,79 Eur, pareiškėjo ir partnerių lėšos – 24 845,53 Eur, visas projekto biudžetas – 248 455,32 Eur.

 

Projekto vykdytojas – VšĮ Smart Health DIH, projekto partneriai – Viešoji Įstaiga Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros Klinikos ir UAB Vadybos ir Psichologijos Institutas.

Apie programą „Sveikata“: 

Įgyvendinant 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, Lietuvoje stiprinama visuomenės psichikos sveikata, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, jaunimui ir jų šeimoms. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psichosocialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai apmokomi pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Iš viso 2014–2021 m. programai „Sveikata“ skirta daugiau nei 17,9 mln. eurų. Programos operatorius – CPVA, programos partneriai – Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.