Kažkada stovėjęs apleistas ir griūvantis Kamariškių dvaras prisikėlė ir atvėrė duris menininkams ir bendruomenei kurti, ilsėtis ir mėgautis gausia bioįvairove. Atgimusiuose dvaro rūmuose, galerinėje erdvėje, puikuojasi pirmoji paroda, muzikos kūrimo studijoje gimsta muzikiniai kūriniai ir nuolat susitinka žmonės – pabėgti nuo miesto šurmulio ir patirti kultūrą, skelbia portalas „15min“.

 

Į atnaujintą dvarą pakvietė renginys „Gyvos vietos“, kuris yra jau antrasis iš penkių nemokamų renginių ciklo, sukurto Finansų ministerijos kartu su Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programa (toliau – Norway/EEA Grants).

 

Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas per pastaruosius 20 metų Lietuvoje investavo 270 mln. eurų. Šios investicijos prisidėjo prie reikšmingų pokyčių tokiose srityse kaip aplinkosauga, energetika, klimato kaita, sveikata, moksliniai tyrimai, teisingumas, vidaus reikalai, kultūra, pilietinės visuomenės stiprinimas, socialinis dialogas ir verslo inovacijos. Kamariškių dvaras – vienas iš daugelio sėkmingų šios programos pavyzdžių.

 

Istorinis orientyras pasitiko lankytojus pasitempęs, atgavęs formą. „Kamariškių dvaras bus muzikos, kūrybos ir kūrėjų susitikimo vieta“, – apie atkurtą dvarą besišypsodamas pasakojo „Inovatorių slėnio“ įkūrėjas ir Kamariškių dvaro vystytojas Arūnas Survila. Nors juokaudamas paminėjo, jog dvarą būtų lengviau pastatyti iš naujo nei atkurti, tačiau su komanda, galinčia kalnus nuversti, viskas yra įmanoma. 

 

 

„Tai yra unikalus dvaras unikalioje vietoje, o kiek dar daug galima padaryti turint tokį nerealų potencialą. Juk šioje vietoje susitinka istorija, kultūra ir bendruomenės stiprybė. O šis projektas nėra tik pastato atnaujinimas, tai gyvas įrodymas, ką galima pasiekti bendradarbiaujant. Norway/EEA Grants pagalba Lietuva jau daugelį metų stiprina regionus, mažina socialinius skirtumus ir kuria tvarią ateitį, o Kamariškių dvaras – sunkaus ir atkaklaus darbo vaisius“, – žavėdamasis atgimusiu dvaru, nuostabiu oru ir susidomėjusiais lankytojais sakė Finansų ministerijos viceministras Januš Kizenevič.

 

Kaip pasakoja „Inovatorių slėnio“ komandos narės Monika Stankevičiūtė ir Monika Rinkevičiūtė, projekto lėšos buvo suskirstytos į dvi dalis – 50 proc. buvo skirta statyboms ir ilgalaikiam turtui, o kita 50 proc. dalis buvo skirta „minkštoms“ veikloms ir trumpalaikiam turtui.

 

M.Stankevičiūtės teigimu, statyboms buvo ieškoma kuo natūralesnių ir gamtai draugiškesnių sprendimų: „Sienos yra nuostabaus meistro rankų darbo vaisius – atkurtos su kalkėmis bei molio mišiniais. Kiekviena kriauklė yra kitokia. Vienose yra įspausti čia augantys augalai, kitos nuglazūruotos stiklo šukėmis, rastomis dvare. O didžioji palangių dalis padaryta iš dvare augusių medžių.“

 

Taip pat yra atkurti du dvaro flygeliai bei įrengta kūrybinė erdvė – studija. „Joje mielai priimame ir apgyvendiname kuriančius menininkus“, – pasakoja M.Rinkevičiūtė.

 

M.Stankevičiūtė sako, kad žmonių prisiminimuose ši vieta yra kolūkis, retas kuris prisimena giminaičius ar šeimos narius, tarnavusius dvare: „Norisi suburti kūrėjus, pasikviesti užsienio atlikėjus ir suburti kartu žmones, kurie galėtų pailsėti nuo šiuolaikinio pasaulio triukšmo, pasimėgauti gamta ir atsipalaiduoti. O kaip gera stebėti atgyjantį dvarą, atvažiuojančius ir nuolat sugrįžtančius lankytojus, atsivežančius šeimas ir draugus.“

 

Dėka EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuva jau daugelį metų gauna ne tik finansines galimybes, bet ir draugystę. Šių šalių tikslas – mažinti skirtumus Europoje, stiprinti demokratiją, žmogaus teises ir kurti saugesnę, sveikesnę aplinką visiems.

 

Tačiau naujoje Norway/EEA Grants programoje, Finansų ministerijos socialinių investicijų skyriaus vedėjos Rimos Martinėnienės teigimu, kultūrai lėšų bus skiriama mažiau: „Praeitoje programoje buvo finansuotos 6 sritys, tačiau naujoje programoje nuspręsta finansavimą sumažinti iki 2 sričių, kurioms labiausiai trūksta pagalbos. Nauja prioritetinė sritis yra civilinė sauga bei teisingumas, kurio nefinansuoja jokie kiti Europos fondai, o kultūra bus finansuojama per civilinės saugos prizmę. Muziejų darbuotojai bei kitų institucijų specialistai bus supažindinami su taisyklėmis, kuriomis turėtų vadovautis gelbstint kultūros vertybes grėsmės atveju.“

Artėjantys „Gyvų vietų“ renginiai

 

Visuomenė kviečiama aplankyti ir kitus „Gyvos vietos“ renginius. Rugpjūčio 23 d. lankytojai kviečiami į Kretingos Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblį, kur „Gyvos vietos“ uždarys Kretingos senosios muzikos festivalį. Čia koncertuos senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ ir bus pristatyti vieni seniausių Europoje vargonų. Rugpjūčio 24 d. lankytojų lauks Aristavėlės dvaras Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse. O rugpjūčio 30 d. pakvies menininkų rezidencija „Kintai Arts“, kur vyks pamario kultūros šventė su plaukimu senoviniais laivais, žuvienės virimu ir koncertu Šilutės liuteronų bažnyčioje.